Nuo 2020 m. sausio 1 d. Europos Sąjungoje sugriežtinti reikalavimai mažinti freono dujų (šaldymo agento R404) naudojimą šaldymo ir oro kondicionavimo įrangoje, panašu, kol kas Lietuvoje įgyvendinami patyliukais. Šaldymo specialistai ragina įmones atidžiau rinktis komercinę šaldymo įrangą ir nelikti abejingas aplinkosaugai.

Griežtėjantys draudimai

Ilgą laiką freono junginiai buvo naudojami įvairioje kondicionavimo ir šaldymo įrangoje, tačiau mokslininkams įvertinus, kad toks didžiulis šios substancijos naudojimas kenkia ozono sluoksniui, imtasi priemonių – 1987 m. pasirašytas tarptautinis protokolas dėl medžiagų, naikinančių ozono sluoksnį, dar žinomas kaip Monrealio protokolas.

Pasak „Baltic Master“ šaldymo skyriaus vadovo Edvardo Pavšukovo, Monrealio protokolas buvo pirmas rimtas žingsnis į situacijos gerinimą, ir šis apsaugos procesas yra nuolat tobulinamas. Jau iki šių dienų protokolas buvo peržiūrėtas ir papildytas devynis kartus, kiekvieną sykį vis labiau sugriežtinant ozono sluoksnį ardančių medžiagų gamybos ribojimus.

Ne išimtis ir 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusi ES direktyva EU 517/2014, dar griežčiau ribojanti freono dujų R404 naudojimą pramonėje, komercijoje ir buityje – direktyvos reikalavimai išdėstyti etapais, vienas jų prasidėjo būtent šiemet.

„Nuo 2020 m. sausio 1 d. naujai diegiamai šaldymo įrangai draudžiama viršyti 2 500 visuotinio atšilimo potencialo (VAP). Tokiai įrangai priskiriami komercinės paskirties, hermetiškai uždaryti šaldytuvai ir šaldikliai, stacionaraus šaldymo ir oro kondicionavimo įranga, – komentuoja E. Pavšukovas. – Taip pat apribojimai taikomi naujiems buitiniams nešiojamiems kondicionieriams, jų VAP neturi viršyti 150“.

Šie apribojimai bus dar labiau sugriežtinti po dvejų metų. Vienintelė išimtis taikoma pakartotinai naudojamiems arba regeneruotiems freono šaltnešiams (HFC), viršijantiems 2500 VAP – jie gali būti naudojami aptarnavimui iki 2030 m.

Iššūkiai verslui

Pasak E. Pavšukovo, didžiausi iššūkiai verslui – pramonės ir komercinės paskirties įmonėms – kyla ne vien dėl senų šaldymo bei kondicionavimo sistemų keitimo naujomis.

„Dar prieš įsigaliojant naujai ES direktyvai dėl freono dujų R404 mažinimo, nemažai įmonių rinkosi pigesnius sprendimus, veikiančius freono pagrindu, tad dabar patiria papildomus kaštus atnaujinant turimą įrangą. Be to, freono dujos turi ne vieną alternatyvą, tad kyla sunkumų pasirenkant tinkamiausią variantą“, – komentuoja „Baltic Master“ šaldymo skyriaus vadovas.

Lyginant šaltnešius pagal efektyvumą ir galimas rizikas, šaldymo specialistas rekomenduoja rinktis CO2 pagrindu veikiančius sprendimus. „CO2 šaldymo agentas (R744) laikomas vienu natūraliausiu šaltnešiu, jis yra visiškai draugiškas aplinkai, o investicija atsiperka dėl jo našumo“, – tikina E. Pavšukovas.

Be to, įmonių šaldymo sistemose atliekami šaltnešių pakeitimai nebūtinai reiškia brangiai kainuojančias prastovas – štai vienam didžiausių prekybos centrų Vilniuje „Baltic Master“ specialistai pakeitė iki tol naudotas freono dujas R404 į CO2 šaldymo agentą R744 nestabdant įprasto parduotuvių darbo laiko.

Pasak specialisto, svarbu suprasti, kad freono dujas esamose sistemose galima pakeisti tik įvertinus ar pakaitalų savybės atitinka prieš tai naudotų šaldymo agentų parametrus: tūrinį šaldymo pajėgumą, slėgio lygį, degumą, toksiškumą ir kt., nepamirštant saugumo faktoriaus – šis yra vienas svarbiausių.

„Nerimą kelia ir tai, kad Rytų Europoje klesti nelegalių šaldymo agentų rinka, Lietuva nėra išimtis. Pažangios įmonės, vystančios komercinę ir gamyklinę veiklą, neturėtų rinktis nelegalios produkcijos, juo labiau, kad reikia užtikrinti tinkamą šaltnešių surinkimą ir utilizavimą, juos keičiant ar regeneruojant dėl pakartotinio naudojimo – draudžiama savavališkai išleisti freono dujas į aplinką, už tokį poelgį įmonėms gresia ženklios baudos“, – teigia E. Pavšukovas.

Apie „Baltic Master“

Viena pirmųjų prekybinės ir industrinės šaldymo įrangos tiekėjų Baltijos šalyse, „Baltic Master“ siūlo pilną paslaugų paketą nuo projektavimo iki įrangos montavimo, teikia klientams 24/7 serviso ir nuotolinio monitoringo paslaugas. Įmonės paslaugomis šiuo metu naudojasi prekybos centrai, ledo arenos, gamyklos, paukštynai, mėsos ir pieno perdirbimo įmonės, grybų bei uogų gamintojai, konditerijos cechai, restoranai, sandėliavimo bei logistikos įmonės.